STEAM

Adventinis kalendorius ,,Eko nykštukų šalyje“

Šiemet 5, 7 jungtinės spec. klasės mokiniai klasę puošėsi kurdami adventinę – kalėdinę kompoziciją ,,Eko nykštukų šalyje“. Mokiniai ir jų tėveliai rinko plastikinius butelius iš kurių buvo gaminami nykštukai. Dirbtuvėlių metu vaikai lavino smulkiąją motoriką – plėšė vatos tamponėlius smulkiais gabalėliais ir juos klijavo ant buteliukų – gamino nykštukų barzdas ir ūsus. Nykštukus sustatė pagal dydį ir numeraciją – įtvirtino sąvokas didelis ir mažas, prisiminė ir vardino skaičius pagal eiliškumą. Nykštukus papuošė iš siūlų likučių megztoms kepuraitėmis, juose sudėjo užduotėles. Kalėdinę – Adventinę kompoziciją sudarė ir panaudotos kartoninės dėžutės. Mokiniai jas skirstė pagal dydį, matuodami ir kirpdami jas puošė dovanų popieriumi. Pagamintus nykštukus ,,apgyvendino“ ant dovanų dėžučių, taip papuošdami klasę gražia ir jaukia kompozicija. Visiems mokiniams šios kūrybinės dirbtuvėlės suteikė daug džiaugsmo, nes visi galėjo patirti jau artėjančią šventinę nuotaiką.

Medžiagų mišinių skirstymas į sudedamąsias dalis

5 spec. klasės mokiniai gamtos pamokose atliko praktines užduotis, mokėsi išskirstyti medžiagų mišinius, naudojant pagrindinius išskirstymo būdus: nusistovėjimą, filtravimą (košimą), sijojimą, atskirimą magnetu. Mokiniai tyrinėjo, stebėjo, lygino, skaičiavo įvairių mišinių medžiagas, aiškinosi, darė išvadas. Mišinių sudedamąsias medžiagas piešė, vaizdavo diagramose. Ugdytiniams puikiai sekėsi įtvirtinti teorines žinias atliekant bandymus. Pamokose buvo ugdomos komunikavimo, pažinimo, kūrybiškumo, emocinės kompetencijos.

"Linksmieji moliūgėliai"

Lavinamosios E klasės ugdytiniai susidomėjo kas tas oranžinis kamuolys, ar galima juo žaisti? Išsiaiškino, kad tai daržo karalius – moliūgas ir jis valgomas. Vaikai tyrinėjo įvairių dydžių ir spalvų moliūgus. Suprato, kad pakelti didelį moliūgą reikalinga net draugų pagalba, o mažą moliūgėlį galima pakelti ir viena ranka. Išsiaiškino, kad moliūgai būna dideli- mažesni - maži arba maži - didesni -dideli, sunkūs – lengvesni – lengvi ir lengvi – sunkesni – sunkūs. Vaikai išbandė kuo galima išmatuoti moliūgų apimtį ir paaiškėjo, kad liniuote nepatogu, siūlu- neaišku kiek centimetrų, o geriausia tinka metras. Matuodami įvairių moliūgų apimtį metru vaikai lygino moliūgus ir siekė suprasti sąvokas didesnis – storesnis, mažesnis – plonesnis ir viską žymėjo centimetrais savo pagamintame „ linksmų moliūgėlių“ lape. Žiūrėdami vaizdo įrašą apie moliūgą ir jo draugus, mokiniai žaidė žaidimą- matydami nebaigtą rodyti piešinį, kkuris pirmiau pažino, tas skubėjo pakelti atitnkamą paveikslėlį. Taip lavėjo mokinių atidumas, dėmesio sukoncentravimas, orientacija. Lavindami skaitymo įgūdžius neįprastu būdu- virvele varstydami moliūgo trafaretą- mokėsi skaityti žodelį „ MOLIŪGAS“. Pabaigoje linksmiausia dalis- mokiniai maišė sodą, valgomus dažus, actą ir eksperimento metu stebėjo kokia vyksta cheminė reakcija, kaip šnypščia, burbuliuoja ir kyla spalvotas vulkanas ir „atgyja“ moliūgėlis, linksmai suputoja.

,,Rudeninių lapų žaismas“

5,7 spec. klasės mokiniai grožėdamiesi gamtos spalvomis nusprendė plačiau patyrinėti rudenines gėrybes. Ugdytiniai rinko medžių sėklas, jas tyrinėjo, ieškojo įvairių formų rudeninių lapų, juos rinko ir džiovino. Gėrėdamiesi gamta mokėsi atpažinti medžius, tyrinėjo, rūšiavo, skaičiavo, lygino lapus. Iš surinktų gėrybių kūrė darbelius, rudeninę gamtos mandalą. Mokiniai aptarė darbus, grožėjosi spalvinga rudenine gamta ir dalinosi džiugiomis emocijomis.

"Ilgas sėklos kelias"

Ruduo - metas, kai reikia rinkti ir džiovinti sėklas.4 spec. klasės mokiniai su savo mokytoja Daiva Glazauskienė tyrinėjo įvairias sėklas, mokėsi atpažinti Jas surašė, rūšiavo, skaičiavo. Panaudodami įvairias sėklas, kūrė širdeles. Gaminosi pokelius sėklų laikymui. Įvairių sėklų išsinešė namo, kad pavasarį su šeima darže pasisodintų. Dalį sėklų paliko ir mokyklos daržui.

"Budinam pavasarį

Lavinamosios klasės vaikai labai laukia šiltesnių dienelių, todėl nusprendė budinti pavasarį patys pasodindami ir augindami gėlytes. Apžiūrėję įvairių gėlių paveikslėlius pasirinko, kokias gėlytes norėtų auginti. Įsigijus gėlių svogūnėlių, vaikai su pedagoge aptarė ką reikia atlikti, kad gėlytės užaugtų ir pražįstų. Prasidėjo darbeliai. Vaikai pildė žemėmis sodinimo lovelį, į žemes „ sodino“ gėlių svogūnėlius, juos užbėrė žemėmis. Aptarė, kad greičiau gėlytės išdygtų, reikia drėgmės, šviesos ir šilumos, todėl paliejo ir pastatė ant palangės. Kantriai stebėjo, aptarė kada gėlytės išdygo, kaip augo, stiebėsi, krovė žiedelius ir pražydo. Kiekvieną dieną vaikai mokėsi prižiūrėti daigelius – juos laistė, taip pat matavo kiek paaugo gėlytės, lygino jų aukštį net keliomis skirtingomis matavimo priemonėmis, mokėsi tinkamai vartoti matematinius terminus: centimetras, milimetras, liniuotė, taip pat skaičiavo kiek lego kaladėlių reikia išmatuoti gėlytės aukštį. Įvardino spalvas, aiškinosi kokios gėlių sudėtinės dalys, žymėjo viską lape. Taip pat išsiaiškino, kad gėlės būna įvairios, nes užaugino kelių rūšių gėles – tulpes, žydres ir narcizus, kad skirtingų gėlių skirtingos lapelių formos, žiedai, žiedų spalvos. Įveikę visas veiklas,vaikai jau žino, kad auginti ir prižiūrėti savo gėlytes ne tik smagu, bet tai ir atsakingas darbas, reikalaujantis kruopštumo ir rūpestingumo.

"Kristalų auginimas"

Pirmoji pažintis su chemija prasideda nuo mažų eksperimentų. Matydami, kaip žėri ir blizga kristalų karoliukai, su vaikais nutarėme patys užauginti kristalų. Aptarėme iš ko galima auginti kristalus, apžiūrėjome, kaip atrodo sausos druskos kristalėliai. Vaikai, su pagalba, pasiruošė reikiamas priemones, išklausė saugaus elgesio instruktažą , nutarė, kad virins vandenį, prisotins jį druska, ruoš tirpalą prižiūrimi mokytojos. Pirmiausia vaikai pasirinko norimus brėžinius, norimos spalvos šenilo vielutes ir iš jų lankstė pasirinktas formas, kurias pritvirtino prie ledų pagaliukų. Toliau, prižiūrimi mokytojos, matavo mililitrais vandenį, kurį užvirino puode, svėrė druską ir ją bėrė į verdantį vandenį kol ji nebetirpo. Taip paruošė druskos tirpalą. Praaušusį druskos tirpalą supyliojo į stiklainius ir į juos įmerkė savo išlankstytas formas iš šenilo vielučių taip, kad jos nesiliestų prie stiklainių sienelių ir dugno. Vieną stiklainį uždengė folija ir rankšluosčiu. Šis eksperimentas pareikalavo daug kantrybės, pastangų ir daug laiko, nes vaikai kristalus augino dvi savaites kiekvieną dieną stebėdami kaip garuoja ir mažėja stiklainiuose vanduo, kristalizuojasi druska ir nusėda ant šenilo vielučių, kaip formuojasi ir auga kristalai. Išsiaiškino, kad per ilgesnį laiką, uždengtame stiklainyje kristalai augo lėčiau ir mažiau. Ištraukus iš tirpalo, kristalams leido natūraliai nudžiūti, o vėliau apžiūrinėjo su padidinamaisiais stiklais kokios formos kristaliukai, lygino su paprastos druskos kristalais, net paragavo, ar toks pat druskos skonis. Gautu rezultatu vaikai labai džiaugėsi, kartu padarė išvadas, kad druska greičiau tirpsta karštame vandenyje, kad vanduo garuoja, o druska kristalizuojasi, tik lėčiau vėstant, kristalizuojasi mažiau. Paaiškėjo, kad eksperimento procesas labai ilgas, o rezultatai nuolat keičiasi ir „auga“.

Netradicinio margučio istorija

6,9,10 jungtinės specialiosios klasės mokiniai, popietės ,,Velykos atrieda“ metu, kalbėjo apie šv. Velykų papročius ir tradicijas, žiūrėjo edukacinę medžiagą apie margučių dažymo būdus. Ugdytiniai žinojo tradicinius marginimo būdus: vašku, svogūnų laiškais. Taip pat susipažino su netradiciniais marginimo būdais: skutimosi putomis, servetėlėmis, ryžiais, ebru technika. Artėjant šv. Velykoms, mokiniai su klasės pedagogais gamino netradicinį margutį iš plastiko. Iš namų atneštų plastikinių butelių buvo iškarpytos gėlės. Mokiniai stebėjo, kaip keičiasi plastiko forma ją kerpant ir kaitinant ugnimi. Po to gėles spalvino ir jomis papuošė netradicinės formos ir aukščio kiaušinį, kuris pagamintas iš vielos. Visi džiaugėmės savo darbo rezultatais ir estetiškai bei netradiciškai papuošta klase.

"Trys paršiukai"

Logopedės Dalia ir Rita kartu su ugdytiniais inscenizavo pasaką "Trys paršiukai". Vaikai tyrinėjo, išbandė, lygino įvairias medžiagas, jų panaudojimo galimybes. Aiškinosi: kaip pastatyti namą? Iš kokių medžiagų: šiaudų, medžio šakelių ar kaladėlių pastatytas namas bus tvirčiausias? Kodėl vilkui pavyko nupūsti šiaudinį ir medinį namelius, o mūrinio - nepavyko?

Žiemos palydos

Kovo 1d. centre vyko Užgavėnių šventė, kuriai mokiniai ruošėsi iš anksto ir itin kruopščiai. Gamino kaukes iš antrarūšių žaliavų (kartono, laikraščių, žurnalų ir kailių gabaliukų), jas spalvino įvairia technika ir dekoravo pluoštinėmis medžiagomis. Rūšiuodami, sverdami, matuodami maisto produktus kepė įvairių formų, rūšių, dydžių blynus: širdelių, lietinius, mielinius. Pasipuošę Užgavėnių kaukėmis, dalyviai rinkosi į šventę centro kiemelyje. Šventės metu mokiniai eiliuotu šaukiniu vijo žiemą iš kiemo, stebėjo Lašininio ir Kanapinio kovą, sudegino žiemos simbolius, susipažino su senomis lietuviškomis tradicijomis. Po to visi šventės dalyviai buvo kviečiami paragauti vaistinių žolelių arbatos ir paskanauti pačių keptų blynų. Grįžę į klases, ugdytiniai dalijosi įspūdžiais, emocijomis ir gera nuotaika.

"Išdykęs balionas"

Žinojome keletą būdų, kaip patiems pripūsti balioną ir abu jie reikalavo nemažų pastangų. Pabandėme: pasirodo pučiant burna- svaigsta galva, sunku įpūsti, pučiant pompa- pavargsta rankos. Svarstėme ar galima balioną pripūsti kitaip? Eksperimentą atlikome naudodami actą ir sodą. Vaikai aptarė, kaip patogiau būtų pripilti sodos į balioną, skaičiavo kiek šaukštų pilti. Aiškinosi, kuo matuoti actą, kiek telpa acto stiklinėje ir supylė reikiamą kiekį į plastikinį butelį. Užmovė balioną ant plastikinio butelio. Skaičiuojant: vienas du trys - pakėlė balioną, kad soda išbirtų. Kas atsitiko? Vaikai stebėjo, kad actas pradėjo burbuliuoti. Susimaišius medžiagoms, balionas ėmė pūstis. Išsiaiškinome, kad kai actas ir soda susijungė- išsiskyrė dujos, kurios ir išpūtė balioną. O pučiantis balionui, vaikai stebėjo kaip keičiasi baliono dydis, forma. Šis eksperimentas labai patiko vaikams, sukėlė labai džiugias emocijas.

„Pažįstu skaičius kitaip“

Projekto tikslas – siekti, kad priešmokyklinės ir ikimokyklinių grupių vaikai domėtųsi skaitmenimis, rodytų norą juos pažinti, išmokti. Pritaikyta aplinka: skaitmenimis sužymėti laiptai, kabinetuose, grupėse, sporto salėje akcentuojami jų grafiniai vaizdai. Taikant STEAM metodą, darželinukai įtvirtino skaičių pavadinimus iki 10: juos lipdė, konstravo, kepė, darė atspaudus. Ieškojo pasislėpusių skaičių smėlyje, grūduose, sniege, žaidė IKT žaidimus. Atliko įvarius eksperimentus: išsiaiškino, kodėl ne visi skaičiai limpa prie magnetinės lentos, kodėl vieni skęsta, o kiti ne ir kt. Projekto metu vaikai praplėtė matematines žinias, mokėjimus, įgūdžius per pagrindinius pojūčius: regėjimą, lytėjimą, skonį, klausą, uoslę.

Papuoškime Kalėdas ekologiškomis eglutėmis

Artėjant gražiausiomis metų šventėmis – šv. Kalėdoms, 6, 9, 10 jungtinės specialiosios klasės mokiniai kalbėjo apie švenčių tradicijas, papročius ir apie pagrindinį švenčių simbolį – eglę. Pasakojo, kaip jie šv. Kalėdas švenčia namuose ir kaip puošia eglutę. Mokiniai vardijo, kad dažniausiai eglutę puošia žaisliukais, griliandomis, lemputėmis. Mokytoja ugdytiniams pasakojo, jog eglutė gali būti puošiama ir netradiciškai: karpininiais, mezginiais, saldainiais, rankų darbo žaisliukais. Gimė mintis eglutes puošti iš antrinių žaliavų. Mokiniai rinko, kaupė atlikusias, nebenaudojamas antrines žaliavas ir ruošėsi gaminti bei puošti eglutes. Vieni gamino iš žurnalų juostelių, jas susukdami į ritinėlius, kiti puošė iš sagų – jas skirstė pagal dydį, formą, spalvą. Treti puošė odos gabaliukais, kurie buvo iškirpti geometrinių figūrų formomis. Dar viena grupelė eglutes puošė iš nepanaudotos medžiagos juostelių, kurias lygino ir dėliojo nuo ilgiausios iki trumpiausios. Baigę puošti eglutes, mokiniai klasę papuošė savo kūrybiniais darbeliais. Ugdytiniai pritarė, jog tiklsingai panaudota medžiaga gali gimti ir antrą kartą, bei suteikti grožio ir estetikos aplinkai. Mokiniai džiaugėsi savo kūrybiniais rezultatais, dalijosi teigiamomis emocijomis ir grožėjosi savo klasės aplinka.

Drabužėlių spinta

Kačiukų“ grupės vaikai projektinės veiklos metu pasigamino rūbų spintą, mokėsi tvarkingai susidėti drabužius. Tyrinėjo rūbų dydžius, užtrauktukų paskirtį, medžiagų faktūrą, siūlus, mokėsi užsegti sagas, varstyti batų raištelius. Rūšiavo pirštines, kojines; lygino jų dydžius, gamino „Pirštinių miškelį“. Vaikai lavino smulkiąją motoriką, stengėsi savarankiškai apsirengti, mokėsi taisyklingai tarti drabužių pavadinimus, žaidė žaidimus, įgijo praktinės patirties reikalingos kasdieniniame gyvenime.

„Namai namučiai“

Savaitės tema „Namai namučiai“ siekėme išsiaiškinti namo dalis, konstrukcijas, geometrines figūras ir medžiagas. Vaikai lygino namus, įtvirtino sąvokas aukštas – žemas, skaičiavo langus, sienas, statė iš antrinių medžiagų, kaladėlių, pagaliukų ir netgi iš sausainių kūrė Kalėdinį miestelį. Atlikdami užduotis lavino mąstymą, vaizduotę, kūrybiškumą, bendradarbiavimą.

Svajonių laivas

4 specialiosios klasės ugdytiniai mokėsi sukonstruoti laivą iš buitinių atliekų, panaudojant įv. medžiagas projektavo ir kūrė - tapo tikrais inžinieriais. Statydami laivą, sprendė struktūrines problemas, išsiaiškino, kaip iš popierinių dėžių gaminamas laivo dugnas, bortai, iš šluotos koto - stiebas. Kurdami laivą panaudojo ir matematines žinias : skaičių pažinimas, įvairios operacijos su jais, matavimas, geometrija (matematines formos, dydžiai), erdvės pažinimas, sekos, apimties, atstumo sąvokas. Šį inžinerinį iššūkį vaikai puikiai įveikė, ugdydami ne tik matematinius, bet ir socialinius, emocinius vaikų gebėjimus (vaikai mokėsi bendrauti ir bendradarbiauti, dirbti poroje, grupelėje, suvaldyti emocijas). Buvo ugdomi sąmoningumo, tvarumo, daiktų daugkartinio panaudojimo įgūdžiai, prikeliant antrinę žaliavą naujam gyvenimui.

Pienės žiedas

Šiaulių "Spindulio" ugdymo centro antrokai plėtė žinias apie pienes. Sudėjo pienės augimo ciklą, matavo aukščiausių pienių stiebus, apžiūrėjo sėklas, darėsi apyrankes, mokės pinti vainiką, piešė, rašė.

Lietaus debesėlis

Ruduo - lietingas ir niūrus metas. Siekėme išsiaiškinti iš kur atsiranda lietus. Stebėjome įvairius debesis, kalbėjome kaip jie susidaro. Atlikome bandymą su skutimosi putomis ir mėlynais dažais. Vaikai lašino dažus ant skutimosi putų (debesėlio) ir stebėjo, kaip lašeliai prasiskverbs pro putas ir nukris į vandenį. Su pipete lašino mėlynus dažus ant vatos diskelių ir kūrė lietaus debesis. Taip pat pūtė lašelius, varstė su virvute, piešė ir kirpo debesėlius. Vaikai mokosi atlikti bandymus, įgyja gamtos mokslo žinių, išbando įvairias meninės raiškos priemones.

STEAM Pasakose

Išklausius lietuvių liaudies pasaką „Stebuklinga pupa“ iškilo klausimas: kaip atrodo pupa?, ar tikrai gali užaugti tokia didelė?. Vaikai tyrinėjo pupas, stebėjo džiovintas, išbrinkusias ir sudaigintas sėklas, naudodami „minčių lietų“ aiškinomės ko reikia pupelei, kad ji užaugtų didelė? Pasodinę sėklas vaikai laistė, stebėjo ir laukė kol užaugs. Bandėme „auginti“ žaisdami: iš ritinėlių pastatyti, suverti ant pagaliuko stiebą; skaičiuoti pupos lapus, atlikti matematinius veiksmus su pupelėmis; piešti, iliustruoti pasaką; konstruoti milžino pilį. O kai pupa užaugo matavo jos stiebą su liniuote, sprindžiais ir lygino vaikai su savo ūgiu. Išvada: kad tik pasakose greitai užaugo pupa, o realybėje augalui reikia šviesos, šilumos, vandens ir laiko augti.

"Neteršk gamtos – ir Žemė Tau padėkos!"

Artėjant Žemės dienai D lavinamosios klasės mokiniai kalbėjo apie gamtą, kaip ją reikia saugoti, kad būtų švari, graži, tvarkinga. Kodėl reikia saugoti gamtą? STEAM veiklos metu, mokiniai ieškojo atsakymo į šį klausimą. Žiūrėjo filmuotą medžiagą ,,Kaip ir kodėl svarbu rūšiuoti atliekas?“, suprato, kad reikia naudoti daugkartinius maišelius nei politileninius. Darbinės veiklos metu sveriamų produktų ekologiškus maišelius dekoravo karoliukais, reklaminių lankstinukų juostelėmis, siūlais, oda. Lavino smulkiąją motoriką, meninius gebėjimus. Papuoštus maišelius lygino, matavo jų aukštį, plotį, skaičiavo, kiek mažesnių maišelių telpa į patį didžiausią, svėrė vaisius ir lygino, kuris maišelis sunkesnis, išsiaiškino jog į didesnį telpa daugiau, nei į mažesnį. Atlikę tiriamąją veiklą, ugdytiniai panaudojo juos perkant prekybos centre ,,Iki“. Mokiniai spręsdami ekolologines problemas, suprato, jog reikia saugoti gamtą, tinkamai rūšiuoti atliekas, rūpintis supančia aplinka, suplanavo dalyvauti aplinkos švarinimo akcijoje ,,Darom“.

Projekto metu logopedė mokė vaikus atlikti kalbinio kvėpavimo įgūdžius panaudodama STEAM idėjas. Vaikai žaisdami tyrinėjo ar visus daiktus galima nupūsti? Kokie daiktai pučiami greičiau pasieks finišą? Ar galima pripūsti pirštinę ir kas nutiks, jei nebepūsime oro? Kodėl pakyla sniegelis maišelyje? Kaip nukreipti oro srovę, kad pataikytum kamuoliuką į „vartus“ ar labirintu pasiektum Gedimino pilį“ ? Kaip stipriai ir ilgai reikia pūsti orą, kad ilgai ir aukštai išlaikytum kamuoliuką ore? Kaip nupūsti plunksnelę nuo nosies? Pratybų metu, vaikai išsiaiškino, kad plunksna yra lengva ir ją galima toli nupūsti, o kamuoliukas sunkus. O norint pripūsti pirštinę reikalingas šiaudelis ir stipresnė oro srovė. Lenktyniaudami lygino ir įtvirtino sąvokas: toliau, arčiau, lėčiau, greičiau, aukštai, žemai, kairėn, dešinėn. Matavo lenktynių trąsos ir nuriedėjusio kamuoliuko ilgį. Žaismingos priemonės ir patyriminė veikla ugdo vaikų kalbinio kvėpavimo įgūdžius, problemų sprendimą, kūrybiškumą, tyrinėjimą, iniciatyvumą ir atkaklumą, teigiamas emocijas bei motyvaciją mokytis.

Mažųjų kepyklėlė

“Saulutės” grupės ugdytiniai mokėsi pažinti profesijas ir amatus plėtodami savaitės temą „Gurgu gurgu į Kaziuko turgų“. O kaip gi be riestainių, sausainių ir pyragų? Vaikai susipažino su kepėjo amatu, profesija ir grupėje įsirengė kepyklėlę. Perskaitę keksiukų receptą ėmėsi darbo. Pirmiausia švariai nusiplovė rankas, pasirūpino kepurėmis, prijuostėmis ir darbo aplinka. Susipažino su svarstyklėmis, pasvėrė papriką, brokolius, špinatus. Paskui pasiskirstė darbus. Vieni plovė daržoves ir jas pjaustė, kiti – mušė ir plakė kiaušinius. Skaičiavo, kiek šaukštų miltų telpa vienoje stiklinėje ir tą stiklinę pasvėrė su svarstyklėmis, kad sužinotų, kiek gramų miltų yra 1 stiklinėje. Visus produktus sudėjus į dubenį, beliko tik išmaišyti tešlą, bei sudėti į formeles. Suskaičiavome, kad visą tešlos kiekį reikia padalinti į 12 keksiukų formelių. Iškeptais keksiukais vaišinomės ir dalijomės su draugais. Per pažinimą, patyrimą vaikai mokosi bendradarbiavimo, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, karjeros bei verslumo kompetencijas. Išvada. Kepėjo darbas įdomus, naudingas, reikalaujantis tvarkingumo, tikslumo, komandinio darbo, bei teikiantis džiaugsmo žmonėms.

Žiemos pramogų prisiminimai

Baigiantis žiemai, ugdytiniai žiūrinėdami nuotraukas, prisiminė žiemos pramogų įspūdžius. Atnaujinant prisiminimus, kilo idėja klasėje patiems sukurti žiemos pramogas - sukonstruoti sniego kalnus, jais besileidžiančias rogutėmis, slidėmis žmonių figūras iš įvairių antrinių žaliavų. Internete apžiūrėjo kokie gali būti įvairūs sniego kalnai, su pagalba išbandė įvairius sniego kalno konstravimo būdus, kurių metu išsiaiškino, kaip sutvirtinti, kad būtų tvirtesni sniego kalnai, kaip padaryti, kad būtų aukštesnis ar žemesnis kalnas. Bekonstruojant nusprendė, kad reikia daugiau pramogų, ir įrengė čiuožyklą, sniego kamuolių, dažė ir sukonstravo egles. Žaisdami ugdytiniai matavo sniego kalnų aukštį, plotį ir išsiaiškino, kad nuo kalnų galima leisti rogutėmis, čiuožti slidėmis, kad ant platesnio sniego kalno čiuožti gali daugiau figūrų nei ant siauresnio kalno, nuo aukštesnio kalno greičiau nusileidžiama, nei nuo žemesnio. Svarstė, skaičiavo kiek figūrų telpa čiuožyklos aikštelėje, ką daryti, kad čiuožinėti būtų patogiau. Nekasdieniškoje, žaismingoje, patyriminėje veikloje ugdytiniai mokėsi atrasti ir priimti inžinerinius sprendimus, konstruojant veikti kūrybiškai, suprasti priežasties ir pasekmės ryšį, spręsti problemas, daryti išvadas. Lavino aplinkos pažinimą, matematines žinias, smulkiąją motoriką, meninius gebėjimus, sakytinę kalbą.

Auginu Lietuvą

Švenčiant Lietuvos gimtadienį, lavinamosios E klasės mokinukai ne tik dar kartą prisiminė jautrią šalies istoriją, bet ir sukūrė akims mielą, gražų ir prasmingą kūrybinę atrakciją - užaugino Lietuvą! Vaikai žiūrėjo filmuką apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, giedojo Lietuvos himną, iš raidelių dėliojo žodį „ Lietuva“, aptarė, kaip atrodo Lietuva žemėlapyje, nuotraukose ir padarė išvadą, kad Lietuva nuostabi savo miškų, pievų žaluma, kad smagu ir gera joje augti. Todėl pasitarę, nusprendė patys užauginti Lietuvą. Veiklos metu vaikai raižė Lietuvos kontūrus ir juos užpildė vata. Kai kontūras jau paruoštas, kruopščiai išbarstė sėjamosios pipirnės sėklas po visą kontūrą, tada dar kartelį palaistė ir delniukais paspaudė sėklytes į vatą. Kasdien rūpinosi savo Lietuva – bendraudami, išgirsdami draugų apibūdinimus "Palaistykim Lietuvą", "Kur mano Lietuva ?", "Jau dygsta mano Lietuva", "Žaliuoja Lietuva“, "Kokia graži mano Lietuva“ ugdė(si) ne tik patriotiškumo jausmą, bet ir tobulino kalbą, žodyną, mąstymo operacijas, suvokė priežasties ir pasekmės ryšį, mokėsi daryti išvadas. Kartu bendradarbiaudami ugdė(si) kūrybingumą, vaizduotę, smalsumą, sprendimų priėmimą, dėmesio sutelkimą, atsakingumą, savarankiškumą, lavino smulkiąją motoriką. Vešliai sužaliavusi Lietuva susižavėjimą sukėlė ne ne tik patiems vaikams, bet ir kartu su vaikais kūrusiems tėveliams, pedagogams.

Mokausi gamtoje

Specialiosios pedagogės Rita ir Gitana kartu su priešmokyklinės "Meškiukų" grupės vaikais organizavo veiklą lauke. Čia jie rinko rudens gėrybes: lapus, konkorėžius, kaštonus, šakeles. Jas rūšiavo, lygino, skaičiavo. Iš kaštonų dėliojo raides, perskaitė žodį RUDUO. O lauko klasėje surinktų miško gėrybių vaikai paruošė dovanėles žvėreliams. Vaikai lavino pažintinius gebėjimus, dėmesį, smulkiosios motorikos įgūdžius. Gamtoje mokytis smagiau ir įdomiau.

Statybos

“Saulutės” grupės vaikučiai nutarė „tapti“ statybininkais. Pirmiausia centimetru, sprindžiais, juostele išmatavo plytų ilgį ir aukštį. Aptarėme namo konstrukcijas, architektūros įvairovę. Vaikai statė didelį namą, kuriame tilpo virtuvė, miegamasis, vaikų kambarys. Skaičiavome kelių aukštų namas, kiek langų? kiek kambarių? Taip žaisdami lavina erdvinį suvokimą, mąstymą, skaičiavimo, matavimo įgūdžius, kūrybiškumą ir gerus tarpusavio santykius.

Kieno miške kankorėžiai?

Lavinamosios D klasės mokiniai, pokalbio „Kieno miške kankorėžiai?“ metu, kalbėjo ir aptarė, kur auga kankorėžiai, plėtė žinias apie gamtą, juos tyrinėjo, rūšiavo, lygino pagal formą, dydį, juos matavo, skaičiavo, kiek telpa į saują. Mokiniai sužinojo, jog kankorėžiai gali būti ir maistas. Po įdomaus pokalbio klasės mokiniai kartu su auklėtoja kūrė darbelį iš kankorėžių ir dalyvavo kūrybinių darbų parodoje „Netradicinė Kalėdų eglutė“.

Eglutės šventinis rūbas

Artėjant gražiausioms metų šventėms, D lavinamosios klasės mokiniai vykdė praktinę – pažintinę veiklą ,,Eglutės šventinis rūbas”. Ugdytiniai aptarė žaliaskarės eglės augimo vietą, formą, spalvą. Peržiūrėjo paruoštas skaidres, kaip eglės įvairiuose miestuose kūrybiškai papuoštos. Nutarė, iš kokių priemonių, medžiagų, gamins šventines eglutes. Mokiniai susipažino su popieriaus savybėmis, rūšimis. Panaudojant antrinę žaliavą, gamino Adventinę eglutę. Kitos eglutės buvo pagamintos iš įvairaus ilgio ir pločio juostelių. Analizavo juostelės spalvas, struktūrą, plotį. ,,Netradicinę eglutę” gamino iš plunksnų. Pro padidinamąjį stiklą ir mikroskopą tyrinėjo plunksnų sandarą, struktūrą, spalvą, jas svėrė. Padarė išvadą, kad plunksnos yra labai lengvos. Veikla suteikė mokiniams žinių, praktinių gebėjimų, kūrybinės laisvės, teigiamų emocijų.

"Spalvoti vulkanai"

Žaidimai su spalvomis - tai puikus mokslas ir neatrastų pojūčių šaltinis. Soda ir citrinų rūgštėlė gali virsti labai juokingu žaidimu, kai spalvoti indeliai ims šnypšti ir burbuliuoti. Lavinamosios E klasės ugdytiniai išbandė eksperimentą su actu ir soda ir spalvotus acto burbuliukų piešinius. Mokytoja Dalia Rimkuvienė, auklėtoja Jevgenija Šimkutė.

"Auginu svogūną"

Lavinamosios E klasės ugdytiniai, pavasarį trūkstant vitaminų, sumanė užsiauginti patys. Vaikai mokėsi sodinti ir auginti svogūnus. Išsiaiškino iš kur dygsta laiškai, iš kur lenda šaknys. Ugdytiniai prižiūrėjo svogūnus: stebėjo, laistė, pureno žemę. Augant svogūnams, matavo laiškų ilgį, kas trečią dieną žymėjo jų „ ūgį“, o iš užaugusių - gamino salotas, šaltibarščius ir sužinojo, kaip ir kur galima svogūnų laiškus naudoti. Mokytoja Dalia Rimkuvienė, auklėtoja Jevgenija Šimkutė

" Mokausi pažinti žmogų"

Lavinamosios E klasės ugdytiniai, panaudodami lego kaladėles, įvairius daiktus ir žaidimų detales, korteles, kūrė mokymosi vaizdinę priemonę – žmogaus kūnas. Žaisdami žaidimus susipažino su kūno dalių pavadinimais, tyrinėdami sužinojo, kam reikalingos šios kūno dalys–akys, nosis, ausys, burna (liežuvis), rankos. Išbandė kūno judesius pagal paveikslėlių schemas. Mokytoja Dalia Rimkuvienė, auklėtoja Jevgenija Šimkutė.

“Vanduo + šaltis = ledas“

Šalta ir nuostabi žiema paskatino tyrinėti ir sužinoti, kas atsitiks, jei vandens indą išnešime į lauką? Ogi pamatėme, kad vanduo virto ledu. Pabandėme išdėlioti mozaikas iš gamtinės medžiagos, žaisliukus įvairiuose induose ir užšaldėme. Rezultatas – puikūs ledo paveikslai. Vaikai tyrinėjo ledo savybes: šaltas, bespalvis, kietas, tirpsta, galima spalvinti dažais. Su plaktukais bandė išlaisvinti užšąlusius žaisliukus, vyko ekspedicija ledynuose. Smagi veikla lavino pažintinius, kūrybinius, bendravimo įgūdžius ir lytėjimo pojūčius.

Kelionė į besmegenių šalį

Atėjus žiemai, gamta pateikė nepakartojamo grožio vaizdų ir nepagailėjo sniego. Mokiniai turėjo galimybę pramogauti, džiaugtis sniegu, jį tyrinėti. Lavinamosios D klasės ugdytiniai rideno sniego rutulius, lygino jų dydžius (didelis –vidutinis - mažas), lipdė senį besmegenį. Parsinešę sniegą į klasę, jį tyrinėjo, lietė, darė sniego gniūžtes, tirpdė delnuose. Įsitikino, kad šiltoje patalpoje sniegas greitai tirpsta, susipažino su sniego savybėmis: šaltas, bekvapis, baltas, purus, minkštas. Mokiniai sužinojo, kad galima pasidaryti ir dirbtinį sniegą maišant krakmolą su putomis. Jį minkė, formavo, lavino smulkiąją motoriką ir taktilinius pojūčius, lygino besmegenio dalis, diskutavo apie tikro ir dirbtinio sniego panašumus ir skirtumus. Lavinamosios D klasės mokiniai piešė, aplikavo senius besmegenius, bei jų šeimynas. Ši eksperimentinė veikla suteikė smagių akimirkų, gerų emocijų, naujų patirčių ir pojūčių. Mokytoja Vida Šležienė, auklėtoja Reda Jasaitienė