"Neteršk gamtos – ir Žemė Tau padėkos!"

Artėjant Žemės dienai D lavinamosios klasės mokiniai kalbėjo apie gamtą, kaip ją reikia saugoti, kad būtų švari, graži, tvarkinga. Kodėl reikia saugoti gamtą? STEAM veiklos metu, mokiniai ieškojo atsakymo į šį klausimą. Žiūrėjo filmuotą medžiagą ,,Kaip ir kodėl svarbu rūšiuoti atliekas?“, suprato, kad reikia naudoti daugkartinius maišelius nei politileninius. Darbinės veiklos metu sveriamų produktų ekologiškus maišelius dekoravo karoliukais, reklaminių lankstinukų juostelėmis, siūlais, oda. Lavino smulkiąją motoriką, meninius gebėjimus. Papuoštus maišelius lygino, matavo jų aukštį, plotį, skaičiavo, kiek mažesnių maišelių telpa į patį didžiausią, svėrė vaisius ir lygino, kuris maišelis sunkesnis, išsiaiškino jog į didesnį telpa daugiau, nei į mažesnį. Atlikę tiriamąją veiklą, ugdytiniai panaudojo juos perkant prekybos centre ,,Iki“. Mokiniai spręsdami ekolologines problemas, suprato, jog reikia saugoti gamtą, tinkamai rūšiuoti atliekas, rūpintis supančia aplinka, suplanavo dalyvauti aplinkos švarinimo akcijoje ,,Darom“.

Projekto metu logopedė mokė vaikus atlikti kalbinio kvėpavimo įgūdžius panaudodama STEAM idėjas. Vaikai žaisdami tyrinėjo ar visus daiktus galima nupūsti? Kokie daiktai pučiami greičiau pasieks finišą? Ar galima pripūsti pirštinę ir kas nutiks, jei nebepūsime oro? Kodėl pakyla sniegelis maišelyje? Kaip nukreipti oro srovę, kad pataikytum kamuoliuką į „vartus“ ar labirintu pasiektum Gedimino pilį“ ? Kaip stipriai ir ilgai reikia pūsti orą, kad ilgai ir aukštai išlaikytum kamuoliuką ore? Kaip nupūsti plunksnelę nuo nosies? Pratybų metu, vaikai išsiaiškino, kad plunksna yra lengva ir ją galima toli nupūsti, o kamuoliukas sunkus. O norint pripūsti pirštinę reikalingas šiaudelis ir stipresnė oro srovė. Lenktyniaudami lygino ir įtvirtino sąvokas: toliau, arčiau, lėčiau, greičiau, aukštai, žemai, kairėn, dešinėn. Matavo lenktynių trąsos ir nuriedėjusio kamuoliuko ilgį. Žaismingos priemonės ir patyriminė veikla ugdo vaikų kalbinio kvėpavimo įgūdžius, problemų sprendimą, kūrybiškumą, tyrinėjimą, iniciatyvumą ir atkaklumą, teigiamas emocijas bei motyvaciją mokytis.

Mažųjų kepyklėlė

“Saulutės” grupės ugdytiniai mokėsi pažinti profesijas ir amatus plėtodami savaitės temą „Gurgu gurgu į Kaziuko turgų“. O kaip gi be riestainių, sausainių ir pyragų? Vaikai susipažino su kepėjo amatu, profesija ir grupėje įsirengė kepyklėlę. Perskaitę keksiukų receptą ėmėsi darbo. Pirmiausia švariai nusiplovė rankas, pasirūpino kepurėmis, prijuostėmis ir darbo aplinka. Susipažino su svarstyklėmis, pasvėrė papriką, brokolius, špinatus. Paskui pasiskirstė darbus. Vieni plovė daržoves ir jas pjaustė, kiti – mušė ir plakė kiaušinius. Skaičiavo, kiek šaukštų miltų telpa vienoje stiklinėje ir tą stiklinę pasvėrė su svarstyklėmis, kad sužinotų, kiek gramų miltų yra 1 stiklinėje. Visus produktus sudėjus į dubenį, beliko tik išmaišyti tešlą, bei sudėti į formeles. Suskaičiavome, kad visą tešlos kiekį reikia padalinti į 12 keksiukų formelių. Iškeptais keksiukais vaišinomės ir dalijomės su draugais. Per pažinimą, patyrimą vaikai mokosi bendradarbiavimo, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, karjeros bei verslumo kompetencijas. Išvada. Kepėjo darbas įdomus, naudingas, reikalaujantis tvarkingumo, tikslumo, komandinio darbo, bei teikiantis džiaugsmo žmonėms.

Žiemos pramogų prisiminimai

Baigiantis žiemai, ugdytiniai žiūrinėdami nuotraukas, prisiminė žiemos pramogų įspūdžius. Atnaujinant prisiminimus, kilo idėja klasėje patiems sukurti žiemos pramogas - sukonstruoti sniego kalnus, jais besileidžiančias rogutėmis, slidėmis žmonių figūras iš įvairių antrinių žaliavų. Internete apžiūrėjo kokie gali būti įvairūs sniego kalnai, su pagalba išbandė įvairius sniego kalno konstravimo būdus, kurių metu išsiaiškino, kaip sutvirtinti, kad būtų tvirtesni sniego kalnai, kaip padaryti, kad būtų aukštesnis ar žemesnis kalnas. Bekonstruojant nusprendė, kad reikia daugiau pramogų, ir įrengė čiuožyklą, sniego kamuolių, dažė ir sukonstravo egles. Žaisdami ugdytiniai matavo sniego kalnų aukštį, plotį ir išsiaiškino, kad nuo kalnų galima leisti rogutėmis, čiuožti slidėmis, kad ant platesnio sniego kalno čiuožti gali daugiau figūrų nei ant siauresnio kalno, nuo aukštesnio kalno greičiau nusileidžiama, nei nuo žemesnio. Svarstė, skaičiavo kiek figūrų telpa čiuožyklos aikštelėje, ką daryti, kad čiuožinėti būtų patogiau. Nekasdieniškoje, žaismingoje, patyriminėje veikloje ugdytiniai mokėsi atrasti ir priimti inžinerinius sprendimus, konstruojant veikti kūrybiškai, suprasti priežasties ir pasekmės ryšį, spręsti problemas, daryti išvadas. Lavino aplinkos pažinimą, matematines žinias, smulkiąją motoriką, meninius gebėjimus, sakytinę kalbą.

Auginu Lietuvą

Švenčiant Lietuvos gimtadienį, lavinamosios E klasės mokinukai ne tik dar kartą prisiminė jautrią šalies istoriją, bet ir sukūrė akims mielą, gražų ir prasmingą kūrybinę atrakciją - užaugino Lietuvą! Vaikai žiūrėjo filmuką apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, giedojo Lietuvos himną, iš raidelių dėliojo žodį „ Lietuva“, aptarė, kaip atrodo Lietuva žemėlapyje, nuotraukose ir padarė išvadą, kad Lietuva nuostabi savo miškų, pievų žaluma, kad smagu ir gera joje augti. Todėl pasitarę, nusprendė patys užauginti Lietuvą. Veiklos metu vaikai raižė Lietuvos kontūrus ir juos užpildė vata. Kai kontūras jau paruoštas, kruopščiai išbarstė sėjamosios pipirnės sėklas po visą kontūrą, tada dar kartelį palaistė ir delniukais paspaudė sėklytes į vatą. Kasdien rūpinosi savo Lietuva – bendraudami, išgirsdami draugų apibūdinimus "Palaistykim Lietuvą", "Kur mano Lietuva ?", "Jau dygsta mano Lietuva", "Žaliuoja Lietuva“, "Kokia graži mano Lietuva“ ugdė(si) ne tik patriotiškumo jausmą, bet ir tobulino kalbą, žodyną, mąstymo operacijas, suvokė priežasties ir pasekmės ryšį, mokėsi daryti išvadas. Kartu bendradarbiaudami ugdė(si) kūrybingumą, vaizduotę, smalsumą, sprendimų priėmimą, dėmesio sutelkimą, atsakingumą, savarankiškumą, lavino smulkiąją motoriką. Vešliai sužaliavusi Lietuva susižavėjimą sukėlė ne ne tik patiems vaikams, bet ir kartu su vaikais kūrusiems tėveliams, pedagogams.

Mokausi gamtoje

Specialiosios pedagogės Rita ir Gitana kartu su priešmokyklinės "Meškiukų" grupės vaikais organizavo veiklą lauke. Čia jie rinko rudens gėrybes: lapus, konkorėžius, kaštonus, šakeles. Jas rūšiavo, lygino, skaičiavo. Iš kaštonų dėliojo raides, perskaitė žodį RUDUO. O lauko klasėje surinktų miško gėrybių vaikai paruošė dovanėles žvėreliams. Vaikai lavino pažintinius gebėjimus, dėmesį, smulkiosios motorikos įgūdžius. Gamtoje mokytis smagiau ir įdomiau.

Statybos

“Saulutės” grupės vaikučiai nutarė „tapti“ statybininkais. Pirmiausia centimetru, sprindžiais, juostele išmatavo plytų ilgį ir aukštį. Aptarėme namo konstrukcijas, architektūros įvairovę. Vaikai statė didelį namą, kuriame tilpo virtuvė, miegamasis, vaikų kambarys. Skaičiavome kelių aukštų namas, kiek langų? kiek kambarių? Taip žaisdami lavina erdvinį suvokimą, mąstymą, skaičiavimo, matavimo įgūdžius, kūrybiškumą ir gerus tarpusavio santykius.

Kieno miške kankorėžiai?

Lavinamosios D klasės mokiniai, pokalbio „Kieno miške kankorėžiai?“ metu, kalbėjo ir aptarė, kur auga kankorėžiai, plėtė žinias apie gamtą, juos tyrinėjo, rūšiavo, lygino pagal formą, dydį, juos matavo, skaičiavo, kiek telpa į saują. Mokiniai sužinojo, jog kankorėžiai gali būti ir maistas. Po įdomaus pokalbio klasės mokiniai kartu su auklėtoja kūrė darbelį iš kankorėžių ir dalyvavo kūrybinių darbų parodoje „Netradicinė Kalėdų eglutė“.

Eglutės šventinis rūbas

Artėjant gražiausioms metų šventėms, D lavinamosios klasės mokiniai vykdė praktinę – pažintinę veiklą ,,Eglutės šventinis rūbas”. Ugdytiniai aptarė žaliaskarės eglės augimo vietą, formą, spalvą. Peržiūrėjo paruoštas skaidres, kaip eglės įvairiuose miestuose kūrybiškai papuoštos. Nutarė, iš kokių priemonių, medžiagų, gamins šventines eglutes. Mokiniai susipažino su popieriaus savybėmis, rūšimis. Panaudojant antrinę žaliavą, gamino Adventinę eglutę. Kitos eglutės buvo pagamintos iš įvairaus ilgio ir pločio juostelių. Analizavo juostelės spalvas, struktūrą, plotį. ,,Netradicinę eglutę” gamino iš plunksnų. Pro padidinamąjį stiklą ir mikroskopą tyrinėjo plunksnų sandarą, struktūrą, spalvą, jas svėrė. Padarė išvadą, kad plunksnos yra labai lengvos. Veikla suteikė mokiniams žinių, praktinių gebėjimų, kūrybinės laisvės, teigiamų emocijų.

"Spalvoti vulkanai"

Žaidimai su spalvomis - tai puikus mokslas ir neatrastų pojūčių šaltinis. Soda ir citrinų rūgštėlė gali virsti labai juokingu žaidimu, kai spalvoti indeliai ims šnypšti ir burbuliuoti. Lavinamosios E klasės ugdytiniai išbandė eksperimentą su actu ir soda ir spalvotus acto burbuliukų piešinius. Mokytoja Dalia Rimkuvienė, auklėtoja Jevgenija Šimkutė.

"Auginu svogūną"

Lavinamosios E klasės ugdytiniai, pavasarį trūkstant vitaminų, sumanė užsiauginti patys. Vaikai mokėsi sodinti ir auginti svogūnus. Išsiaiškino iš kur dygsta laiškai, iš kur lenda šaknys. Ugdytiniai prižiūrėjo svogūnus: stebėjo, laistė, pureno žemę. Augant svogūnams, matavo laiškų ilgį, kas trečią dieną žymėjo jų „ ūgį“, o iš užaugusių - gamino salotas, šaltibarščius ir sužinojo, kaip ir kur galima svogūnų laiškus naudoti. Mokytoja Dalia Rimkuvienė, auklėtoja Jevgenija Šimkutė

" Mokausi pažinti žmogų"

Lavinamosios E klasės ugdytiniai, panaudodami lego kaladėles, įvairius daiktus ir žaidimų detales, korteles, kūrė mokymosi vaizdinę priemonę – žmogaus kūnas. Žaisdami žaidimus susipažino su kūno dalių pavadinimais, tyrinėdami sužinojo, kam reikalingos šios kūno dalys–akys, nosis, ausys, burna (liežuvis), rankos. Išbandė kūno judesius pagal paveikslėlių schemas. Mokytoja Dalia Rimkuvienė, auklėtoja Jevgenija Šimkutė.

“Vanduo + šaltis = ledas“

Šalta ir nuostabi žiema paskatino tyrinėti ir sužinoti, kas atsitiks, jei vandens indą išnešime į lauką? Ogi pamatėme, kad vanduo virto ledu. Pabandėme išdėlioti mozaikas iš gamtinės medžiagos, žaisliukus įvairiuose induose ir užšaldėme. Rezultatas – puikūs ledo paveikslai. Vaikai tyrinėjo ledo savybes: šaltas, bespalvis, kietas, tirpsta, galima spalvinti dažais. Su plaktukais bandė išlaisvinti užšąlusius žaisliukus, vyko ekspedicija ledynuose. Smagi veikla lavino pažintinius, kūrybinius, bendravimo įgūdžius ir lytėjimo pojūčius.

Kelionė į besmegenių šalį

Atėjus žiemai, gamta pateikė nepakartojamo grožio vaizdų ir nepagailėjo sniego. Mokiniai turėjo galimybę pramogauti, džiaugtis sniegu, jį tyrinėti. Lavinamosios D klasės ugdytiniai rideno sniego rutulius, lygino jų dydžius (didelis –vidutinis - mažas), lipdė senį besmegenį. Parsinešę sniegą į klasę, jį tyrinėjo, lietė, darė sniego gniūžtes, tirpdė delnuose. Įsitikino, kad šiltoje patalpoje sniegas greitai tirpsta, susipažino su sniego savybėmis: šaltas, bekvapis, baltas, purus, minkštas. Mokiniai sužinojo, kad galima pasidaryti ir dirbtinį sniegą maišant krakmolą su putomis. Jį minkė, formavo, lavino smulkiąją motoriką ir taktilinius pojūčius, lygino besmegenio dalis, diskutavo apie tikro ir dirbtinio sniego panašumus ir skirtumus. Lavinamosios D klasės mokiniai piešė, aplikavo senius besmegenius, bei jų šeimynas. Ši eksperimentinė veikla suteikė smagių akimirkų, gerų emocijų, naujų patirčių ir pojūčių. Mokytoja Vida Šležienė, auklėtoja Reda Jasaitienė